Sveikata

Maistingoji lašiša

Lašiša tituluojama tikra galiūne, esančia maisto piramidės viršuje dėl organizmui suteikiamos naudos ir geros sveikatos. 100 g lašišos yra net 21 gramas baltymų, todėl sportininkai ar svorį metantys žmonės neįsivaizduoja savo maisto raciono be šio produkto. Be to, lašiša ne tik didžiulis baltymų šaltinis atletams, bet ir puikus maistas norintiems išvengti daugybės ligų, pagerinti savijautą. Lašišoje esančios omega-3 riebalų rūgštys yra vienos iš dviejų riebalų rūgščių, reikalingų organizmui, todėl bent kelis kartus per savaitę vartojant lašišą ne tik pagerės sveikata, susitprės kūnas, bet ir organizmas taps atsparesnis ligoms.

Lašišos teigiamos savybės

Lašiša yra prisotinta baltymais ir geraisiais riebalais, kurie ypatingai reikalingi žmogaus organizmui. Gerieji riebalai padeda įsisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus (A, D, E, K), suteikia maisto produktams struktūrą ir skonį. Lašišoje gausu Omega-3 riebalų rūgščių, kurios palaiko smegenų veiklą, gerina regėjimą, mažina riziką susirgti širdies ligomis ar depresija ir palaiko gerą nuotaiką. Be to, valgant lašišą apsisaugoma nuo inkstų vėžio, leukemijos, mielomos ir Hodginso limfomos. Kiti privalumai:

Palaiko smegenų veiklą. Lašiša yra turtinga Omega-3 riebalų rūgštimis, kurios gerina žmogaus atmintį, atpalaiduoja smegenis ir apsaugo jas nuo problemų, kurios atsiranda didėjant žmogaus amžiui. Tokios problemos gali privesti prie Alzhaimerio ligos.

Pagerina regėjimą. Pagalvojus apie sritis, kuriose ypatingai reikalingas geras regėjimas, dažnas susirūpina savo akių būkle. Omega-3 riebalų rūgštys ir aminorūgštys esančios lašišoje pagerina akių sveikatą ir apsaugo nuo regos suprastėjimo, akies sausėjimo ir nuovargio. Tyrimais nustatyta, kad šis produktas padeda atsikratyti ir geltonosios dėmės degeneracijos, apsaugo nuo glaukomos. Taigi žuvies taukai stiprina akių tinklainę.

Apsaugotas kūnas. Lašišoje yra daug seleno mineralo, kuris padeda apsaugoti kūną nuo laisvųjų radikalų, atsirandančių dėl oksidacijos proceso, žalos. Laisvieji radikalai silpnina ląsteles ir taip jos tampa labiau pažeidžiamos, didėja tikimybė susirgti ligomis ir virusais.

Mažina kraujo spaudimą. Kenčiantiems nuo aukšto kraujo spaudimo patartina į savo racioną įtraukti lašišą – joje esančios naudingosios medžiagos padeda kontroliuoti aukštą kraujo spaudimą ir taip apsisaugoti nuo širdies smūgio ar insulto.

Sveika širdis. Tik trečdalis žmonių žino, jog širdies ligos (insultas, miokardo infarktas, išeminės širdies ligos ir kt.) yra didžiausia moterų sveikatos problema. Visame pasaulyje plačiai kalbama apie didėjantį moterų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Bet štai valgant lašišą bent du kartus per savaitę šią riziką galima sumažinti. Tyrimų duomenimis, per dieną suvalgantiems ne mažiau kaip 30 gramų žuvies, miokardo infarkto rizika yra bene perpus mažesnė, negu jos nevalgantiems. Lašišoje esančios omega-3 rūgštys, kurių žmogaus organizmas pats negamina, mažina blogojo cholesterolio kiekį, trombų susidarymo galimybę, gerina kraujotaką, todėl mažėja ir reali rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Jauna oda ir sveiki plaukai. Gerieji riebalai esantys lašišoje turi priešuždegiminį efektą. Šios žuvies valgymas padeda apsaugoti odą nuo nudegimų dėl saulės ir nuo odos vėžio. Žuvies vartojimas padeda išsaugoti mimikos raumenų tonusą ir neleidžia odai suglebti, taigi lašiša, turinti daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, panaikina veido raukšles ir puikiai pakeičia plastinę chirurgiją. Be to, šios žuvies baltymai įsisavinami kelis kartus geriau nei mėsos ir virškinant beveik neišskiria toksinų, o tai garantuoja puikią veido odos spalvą. Žuvyje yra ir antioksidantų, kurie taip pat puikiai veikia odą, užkirsdami kelią raukšlių susidarymui ir atitolindami odos senėjimo procesus. Jei slenka plaukai, žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgštys, maitindamos plaukų folikulus, sustabdys plaukų retėjimą, paskatins jų augimą, padės sustabdyti plaukų lūžinėjimą, atstatyti ir išsaugoti plaukų sveiką spindesį ir paslankumą.

Apsauga nuo vėžinių susirgimų. Japonijoje, kur nuo seno įprasta valgyti daug šviežios žuvies, japonės moterys krūties vėžiu serga net penkis kartus rečiau nei moterys ar Europoje. Krūties vėžio plitimą stabdo žuvų taukai. Lašiša padeda apsisaugoti ir nuo inkstų vėžio. Šioje žuvyje esančios maistinės medžiagos ir mineralai efektyviai prisideda apsaugant inkstų ląsteles nuo karcinomos, kuri yra dažniausiai pasitaikanti inkstų vėžio forma. Taigi lašiša yra naudinga virškinimo traktui, nes sumažina tikimybę susirgti kai kuriais vėžio tipais. Žmonės, kurie valgo lašišą, rečiau serga krūties, gaubtinės žarnos, stemplės, ryklės, kasos, burnos, kiaušidžių, skrandžio ir tiesiosios žarnos vėžio tipais.

Stipri imuninė sistema. Vienas iš svarbiausių imuninės sistemos stiprinimo būdų yra tinkama ir visavertė mityba, o būtent lašišoje yra gausu imuninės sistemos veiklą gerinančių mikroelementų – kalio, seleno, cinko ir geležies. Daugybė atiktų tyrimų įrodo, kad pakankamai šviežios žuvies valgantys žmonės rečiau serga ne tik peršalimo, bet ir kitomis ligomis.

Ar žinojote, kad?

·         Žuvyje esančios omega-3 rūgštys priverčia deginti riebalus. Jos padeda organizmui išskirti sotumo hormonus, kurie sumažina alkio jausmą ir paspartina medžiagų apykaitą.

·         Padeda išlaikyti gerą nuotaiką. Omega-3 riebalų rūgštys mažina depresiją.

·         Dėl omega-3 riebalų rūgščių žuvyje beveik nesikaupia toksinai, todėl valgant lašišą nereikia jaudintis dėl joje susikaupusių kenksmingų medžiagų.

Kaip atpažinti šviežią lašišą?

Norint, kad organizmas iš bet kokio produkto pasisavintų visas naudingąsias medžiagas, šį reikia valgyti šviežią. Tačiau lašiša, kol patenka ant stalo, nukeliauja dar ilgą kelią – žvejų laivais Baltijos jūroje sugauta žuvis yra iškart dedama į ledo pripildytas dėžes, vėliau jos perkeliamos į specialius transportavimo konteinerius, turinčius šaldymo įrangą, vėliau į sandėliavimo patalpas, kol, galiausiai, atkeliauja ant prekybininkų stalų. Tačiau dėl to, kad lašiša šaldyta, nereikia sukti galvos – šaldytos žuvies kokybė nėra blogesnė nei šviežios, be to, net ir užšaldžius išlieka visos maistinės vertybės. Taigi kaip atpažinti, kad ši žuvis dar nėra praradusi savo stebuklngų galių ir dar yra tinkama gaminimui?

Akys. Lašišos akys turi būti skaidrios ir išsipūtusios. Jei akys jau įdubusios ir pabalusios – žuvis pastovėjusi.

Žiaunos. Svarbu atkreipti dėmesį į žuvies žiaunas – jos būna ryškiai raudonos spalvos. Jeigu matomi kažkokie pakitimai, žiaunos blankios, vadinasi, lašiša jau yra pastovėjusi.

Kvapas. Lašiša turi skleisti tik šviežią žuvies kvapą, jokių pašalinių ar specifinių kvapų neturėtų būti.

Žvynai. Sveikosios žuvies žvynai yra stambūs ir jie turi būti prigludę prie odos, kitokiu atveju reikš, kad žuvis nėra šviežia.

Kieta oda. Esminis šviežios žuvies požymis – ją paspaudus, oda turi išlikti kieta, tvirta ir elastinga. Jei ji įdumba ir neatsistato, vadinasi, žuvis yra pastovėjusi ir jos galiojimo laikotarpis pasibaigęs.

Be gleivių. Ant žuvies neturi būti jokių gleivių, negana to, pačios lašišos konsistencija turi būti gera.

10 žingsnių, kaip teisingai paruošti žuvį

Daugelis žmonių dažniausiai perka jau išdorotą žuvį, nes tuomet viskas labai paprasta – telieka pagardinti prieskoniais ir dėti į kepimo indą. Tačiau nemažai žmonių visgi renkasi dar neišdorotą lašišą – ji šiek tiek pigesnė. Be to, išdorotos lašišos yra didesnis plotas, kuris kontaktuoja su deguonimi, o tai skatina pūvimą, tuo tarpu, neišdorotą žuvį galima laikyti ilgiau. Taigi kaip teisingai paruošti neišdorotą lašišą?

1.      Nukirpti pelekus. Tam prireiks virtuvinių žirklių – jomis pelekai kerpami prie

2.      Nuskusti žvynus. Tinkamiausia naudoti žvynų skutiklį arba sunkaus peilio bukosios geležtės pusę. Žuvį skusti nuo uodegos iki galvos.

3.      Naudoti vandenį. Praustuvė arba vonelė su šaltu vandeniu – puiki priemonė nepageidaujamiems žvynų fejerverkams virtuvėje gesinti. Pamerkus skutamą žuvį, skutimo procesas tampa švaresnis ir sklandesnis.

4.      Išskrosti žuvį. Savaime suprantama, čia svarbiausia – aštrus peilis. Jį reikia įbesti pilvo pusėje prie pat uodegos, bet ne per giliai. Skrosti galvos kryptimi. Baigiant šį judesį, prie galvos naudoti žirkles.

5.      Išimti vidurius. Vidurius pirmiausia atsargiai pakelti nuo uodegos, o tada judėti į galvos pusę. Juos nupjauti prie žuvies žiaunų. Labai svarbu nepažeisti tamsiai žalios tulžies – pasileidusi ji smarkiai pagadins žuvies skonį.

6.      Pašalinti žiaunas. Pirmiausia reikia nukirpti žiaunas iš abiejų galvos pusių ties jų prisitvirtinimo vieta ir tuomet žiaunas ištraukti. Tada baigti kirpti tai, kas liko.

7.      Neišmesti galvos. Žuvies galvą rekomenduojama nupjauti, tačiau nereikia skubėti jos išmesti – juk galima išvirti gardų sultinį ar žuvienę. Galvą gali būti paliekama, jei ketinama žuvį rūkyti arba ją farširuoti. Farširavimas – menas, kurį geriausiai įveikia kantrios ir patyrusios kulinarės. Dažniausiai tai daroma ypatingesnėmis progomis – siekiant sukurti puošnumo įspūdį.

8.      Išvalyti pilvą. Nugramdyti žarnelės formos inkstus – jie yra po plona odele prie stuburo. Neretai ši vieta tiesiog praslysta pro neįgudusią akį.

9.      Išplauti skrodeną. Išskrostą žuvį nuskalauti po tekančiu vandeniu.

10. Neskubėti lupti odos. Su oda kepama lašišos filė – taip jos gabaliukai išlieka sultingesni.

Greta Šliurpaitė